- pipyti
- pìpyti, -ija, -ijo šnek. 1. tr., intr. mušti, daužyti, pupyti: Pìpyk, pìpyk tą velnią Kv. Tas vaikelis kožną dieną gauna pìpyti, o kaip nė[ra] geresnis, teip nė[ra] Vvr. | refl.: Prysigėrė vyrai i pasiuto pìpyties Vvr. ║ kulti (spragilais): Atsikelsi, pìpyti turėsi Pj. ║ tr. kalti: Ant vakaro Boliesius pradės uknolius pìpyti Lkv. 2. intr. sproginėti: Užperius kiaušius suleido virti į bulvynę – ka pradėjo pìpyti! Šts. 3. tr. gerti: Pìpyk, pìpyk, aš įmausu (įpilsiu) Užv. Laidžiai pìpija orielką, t. y. labai geria J. \ pipyti; įpipyti; išpipyti; pripipyti; užpipyti
Dictionary of the Lithuanian Language.